Naujenos

A. Vienuolio "Viešnia iš šiaurės"

https://mazojiraide.lt/image/cache/catalog/VIS-540x625.jpg

A. Vienuolio "Viešnia iš šiaurės"

Jei atvirai, esu pasiklydusi tarp milijono veiklų: mamiškų, buitinių, kūrybinių... Ir laiko sau beveik neturiu. O jei visai atvirai, tą laiką sau aš pramiegu. Bet labai mėgstu skaityti knygas. Gal tiksliau būtų sakyti, mėgau. Labai daug jų dulka lentynoje: vienos pradėtos, kitos net nepaliestos. Su viltimi: "na va nutaikysiu progą..."
Bet va pasitaiko tokių, kurias paimi į rankas ir širdis sušyla. Ir randi to laiko. Leidyklos Mažoji raidė iš naujo prikelta A.Vienuolio "Viešnia iš šiaurės" labai liūdna knyga, neretai pagavau save bepradedanti ašaroti. Kodėl? Todėl, kad tai knyga, pasakojanti tragišką herojės Aldonos istoriją - ji pasakoja be galo taurią gražią istoriją apie gerumą, apie tikrus dalykus ir tikrus jausmus...

O dar ta atgijusi ketvirto dešimtmečio lietuvių kalba pagauna ir lyg banga užkloja savo gražumu, nekaltumu, gal ji net šiek tiek juokinga, naivi. Tiek daug senovinių žodžių, kurių reikšmės šiandien ne kiekvienam žinomos, bet skaitai, ir vis tiek viską supranti. Viskas artima, sava. Ir nors veiksmo lyg ir nedaug, įtraukia tas jaukus autoriaus kalbėjimo tonas, susigyveni su herojais, pradedi net mintyse atsakyti į jų mintis ta pačia kalbėjimo maniera. 
Tamsiems žiemos vakarams ir tyliems ramiems apmąstymams... Knyga nukelia ne tik į kitą vietą - Italiją, bet ir į kitą laikmetį. Leidžia geriau pažinti ir suprasti ano meto politinę, kultūrinę ir turbūt emocinę atmosferą. Pasijauti tartum žiūrėtum gerą seną filmą... 
Gražaus jums skaitymo.

Inga Volkovienė